Po to, kai rašėme
2015 metų pabaigoje įvairiose Lietuvos vietose (Baroti galerija Klaipėdoje, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Miltinio palikimo studijų centre, Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centre) vyko įvairios apimties vieno iškiliausių XX a. antros pusės Lietuvos tapytojų – Jono Švažo (1925–1976) tapybos darbų parodos, skirtos jo gimimo 90-mečiui. Baroti galerijoje parodos atidarymo metu buvo pristatytas solidus albumas „Jonas Švažas. Tapyba“, jau pasiekęs ir Mažeikių viešąją biblioteką. Tai didelė dovana gerbėjams ir puikus jo palikimo įamžinimas.
Lietuvos dailės muziejus (LDM) pasistengė, kad Mažeikių rajone, Urvikių kaime, gimusio menininko darbai pasiektų ir jo gimtinę. Kuklią ekspoziciją „Jono Švažo tapybos kalba“ mažeikiškiams parengė ir pristatė LDM menotyrininkė Nijolė Nevčesauskienė, tačiau netrukus buvo pastebėta, kad vienas parodos paveikslas „Senas medis“ pakabintas neteisingai (vertikaliai). „Būdas žemaičių“ (www.budas.lt; 2015-12-11 Nr.95) rubrikoje „Fotoakis“ apie tai išspausdino nedidelę žinutę pavadinimu „Abstraktaus meno „šposai“. Buvo tikimasi, kad klaidą bus lengva išaisyti, bet, pasirodo, ne – šito taisyti ir ištaisyti net nevalia. Kultūros centro direktorius Raimundas Radavičius teigė nesiruošiantis nieko daryti, nes paroda – LDM nuosavybė. Kadangi Mažeikių rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Rupkutė netoleruoja (vieša paslaptis) kitokios nuomonės, tai atmetė galimybę pasitarti su vietos dailininkų bendruomenės atstovais ir kreipėsi į N. Nevčesauskienę, kad ši apgintų garbę. Vietoj to, kad paveikslas, nekeliant erzelio ir triukšmo, būtų perkabintas, „Būdas žemaičių“ (2016-01-08 Nr. 2) išspausdino straipsnelį „Abstraktus menas nesiekia įtikti ir patikti žiūrovui“. Jame N. Nevčesauskienė teigia, kad paveikslas „Senas medis“ pakabintas teisingai (vertikaliai), ir išdėsto savo argumentus, pailiustruodama juos savo požiūriu į provincijos žiūrovą: „Laikraštyje pateikta kritika rodo atidų žvilgsnį ir norą pademonstruoti sugebėjimą suprasti dailę“, „kaip ir dera abstrakčiam menui, jis nesiekia įtikti ir patikti žiūrovui, o juo labiau būti eksponuojamas pagal jo pageidavimą“.
Bet tuo kuriozinė J. Švažo mįslė nepasibaigė... Šio rašinio autorius elektroniniu laišku kreipėsi į LDM direktorių, kad sausio 13 d., minint 25-ąsias kruvinųjų įvykių metines, Kultūros centre vyks proginis renginys ir būtų gražu, jei Lietuvos dailės muziejus parodytų gerą valią ir padarytą klaidą ištaisytų, nes ne tas pats, kaip kraštiečio darbai eksponuojami jo gimtinėje.
Tikėtis, kad LDM imsis kažkokios misijos, buvo klaidinga ir naivu. Ši biudžetinė įstaiga, išlaikoma mokesčių mokėtojų lėšomis, į jai skirtus du prašymus net nesureagavo, o savo požiūrio per du mėnesius nepakeitė ir N. Nevčesauskienė.
J. Švažo tapyba yra tipiškas klasikinės lietuviškos mokyklos ir tapybos pavyzdys. Abstrakti tapyba visiškai nesunkiai šifruojama ir įskaitoma, nes paveiksluose dominuoja aiški mintis, kompozija, piešinys, vertikalios bei horizontalios kūrinio ašys.
Neseniai per Lietuvą nuskambėjo ir ant laiko paletės dar nepridžiūvo visai nemeniška istorija. Jau buvusi Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovė Daiva Gineikaitė pateko į nemalonią situaciją. Moteriškas naivumas jos istorijoje „iš žvirblio padarė dramblį“. Kad apsigintų dėl įtariamo girtumo, buvo pateikti du kraujo mėginiai ir dabar tęsiasi begalinis įrodymų ir ginčų maratonas.
Mūsų atvejis irgi turi savų sąsajų. Panevėžyje vykusioje J. Švažo parodoje paveikslas „Senas medis“ kabėjo horizontaliai (!) ir dabar tik lieka neaišku, ar N. Nevčesauskienė turi atsiprašyti Panevėžio miesto, ar Mažeikių miesto meno mylėtojų?
Deja, J. Švažo paroda Mažeikiuose jau gyvena paskutines dienas ir lieka apgailestauti, kad kelių minučių darbas pavirto rašinėjimais ir atsirašinėjimais, o paroda Mažeikiuose ilgam paliks nuosėdas apie parodytą nepagarbą J. Švažo kūrybai ir žiūrovui.
Vytas ALEKNAVIČIUS
